kantringas

kantrìngas, -a adj. (1) K, BŽ559, LsB527, Jzm kantrus: Tolei buvau geras, kolei neapsigėriau, bet buvau kantringas Nm.

kantrìngai adv.: Įsikišk į nosį savo raktus! – nekantringai subambėjo pati Žem. Viską kantrìngai turėsi kentėti PP69. Atsakymo nekantringai laukia A1885,8.